• Jaunystė yra genėjimui ir persodinimui tinkamiausias laikas.
• Augalas sulaukėja stiebą nupjovus žemiau skiepijimo vietos.
• Spygliuočius geriausia sodinti ir persodinti rugsėjį(spygliuočiai, persodinti iš vazonų, dažniausiai prigyja per visą vegetacijos sezoną beveik 100 proc.). Vėliau galima persodinti tik šalčiui atsparias rūšis, pavyzdžiui, vakarines tujas(Thuja occidentalis), digliąsias egles(Picea pungens), tuo tarpu šalčiui mažiau atsparias rūšis vertėtų persodinti pavasarį.
• Prieš persodinant ar sodinant augalą apvyniotas džiutu šaknis ar vazoną patartina kelias minutes pamirkyti vandenyje.Pasodintus augalus reikia gausiai laistyti.
• Tręšti spygliuočius reikia du kartus per sezoną, balandžio pabaigoje ir birželio pradžioje, kompleksinėmis trąšomis. Niekada negalima tręšti spygliuočius nuo antros liepos pusės. Rudens pradžioje spygliuočius “pradžiuginti” galima tik kalio karbonato trąšomis, kad geriau žiemotų.
• Mulčiavimas – labai svarbus komponentas, kuris teigiamai veikia augalų augimą. Mulčias mažina garavimą, neleidžia augti piktžolėms, saugo augalo šaknis nuo šalčio.
• Spygliuočius apsaugoti nuo šalčio paprasta – tereikia juos rudenį gausiai palaistyti, surišti koloniškų ir rutuliškų spygliuočių formų šakas (nuo stogo sniego sluoksnio nenuluš šakos) bei sukurti pavėsį šalčiui jautrioms rušims ir veislėms.